BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Daugiau jokio vyno

Viename priemiesčio balkonų stovėjo stalas. Pakankamai aptrintas ir kelis kartus perdažytas. Ant jo stovėjo pirštų antspaudais nučiupinėta taurė su paskutiniais pigaus vyno gurkšniais ant dugno.

Prie stalo sėdėjusi mergina pakėlė cigaretę prie lūpų ir tyliai nusikeikė - vėl pradėjo lyti. Jos vienišas, bohemiškas vakaras eilinį kartą nuėjo šuniui ant uodegos. O juk ji net vonią pripildė putom.
Seli susiraukė ir vienu mauku pabaigė likusį taurės turinį. Kaip ji nemėgo vyno. Už jį turbūt labiau nekentė tik sidro. Bet štai, jau trečią ketvirtadienį iš eilės jį gėrė ir net pati nežinojo, kodėl. Atsakydama sau į šį klausimą teigė, kad tik vynas padeda jaustis suaugusiai ir rafinuotai, bet pakankamai veikia jos moterišką skrandį. Atsakymas jos nedžiugino, bet iki šiol geresnio ji negalėjo sugalvoti.
Miegamajame suskambėjęs telefonas prikėlė merginą iš transo būsenos ir ji porą kartų atsikrenkštus, pasitikrinus, ar jos balsas tinkamai skamba, atsiliepė.
- Seli?
- Ko?
- Aš tavęs noriu.
- Tai ką man daryt? Aš ne Kalėdų senelis ir dabar ne Kalėdos.
- Seli, - pašnekovas padarė trumpą pauzę ir giliai atsiduso, - man tavęs labai reikia… Rū išėjo, sakė, kad susirasčiau ką nors savo lygio.
- Ir sugalvojai paskambint man?
- Seli, tu mane visada supratai ir aš…
- Tu apgailėtinas.
Išjungusi telefoną ji kreivai nusiviepė į ekraną ir nusprendė daugiau vyno nebegerti. Paleido savo mėgstamiausią lėto bliuzo kolekciją ir užsirūkė dar vieną cigaretę. Kaip ji galėjo tikėtis, kad romanas su bosu gali gražiai baigtis? Ji visada turėjo puikią nuojautą, todėl negalėjo suprasti, kaip šį kartą ją taip lengvai nustūmė į šalį. Ne, daugiau ji apie tai negalvos. Seli visad mokėjo užmirši gėdingiausius gyvenimo momentus ir šis buvo vienas jų. Ji dar kelissyk giliai patraukė ir stebėjo, kaip dūmai sklaidosi po kambarį. ,,Nusipelniau ko nors malonaus” - pagalvojo ir užsidarė vonios kambaryje.

Sučirškė skamutis ir Laris, vis bandydamas sugalvoti, kas tai galėtų būti, atidarė duris.
- Seli?
- Taip, aš. Turiu alaus, nori? Kartus, kaip tu mėgsti.
Vyro veide pasirodė plati šypsena, Seli buvo jo geriausia draugė ir puikiai jį pažinojo.
- Užeik. Kodėl nepaskambinai prieš užsukdama? Būčiau ką nors pagaminęs.
- Išsikrovė telefonas, o man labai reikėjo tavo draugijos, - šyptelėjo ir apsidairė aplink kambarį. Tipiška, - matosi, kad svečių nesitikėjai, - nusijuokė ir įbruko į rankas kelis butelius.
Nors mergina elgėsi pakankamai įprastai, Laris pastebėjo, kad šį kartą ji nedėvėjo savo sunešiotų naminių drabužių.
- Kodėl tau taip staiga prireikė mano draugijos? - tarstelėjo negalėdamas atitraukti akių nuo jos krūtinės, kurios draugė paprastai nerėmindavo giliom iškirptėm. Seli tai pastebėjo ir tyliai sukikenusi pasakė tik:

- Man reikėjo vyriškos kompanijos, seniai matėmės, - atsainiai pliaukštelėjo jam per pilvą, - gal kokį filmą pažiūrim?

Kai jie pagaliau išsirinko kažkokią prastą amerikietišką komediją, buvo beveik vidurnaktis. Filmas buvo nuobodus ir dar nepraėjus nė trečdaliui Seli suėmė miegas ir jai teko gerai pasukti galvą, kad prisimintų, jog ne to ji čia atėjo. Alus šioje sutuacijoje labai padėjo. Mergina lėtai ir giliai įkvėpė ir padėjo galvą draugui ant peties. Iškart pajuto kaip Lario kaklo raumenys įsitempė. Puiku. Dar pasimuistė lyg jai būtų nepatogu. Laris atsisuko:

-Kas y…, - Seli veidas buvo vos pora centimetrų nuo jo. Ji ilgai žiūrėjo jam į akis, paskui ramiai prisiglaudė lūpomis prie kaklo. Ne, daugiau jokio vyno.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras